sėmininis

sėminìnis, -ė adj. (2) žr. 2 sėmeninis 1: Sėminìnė duona dar buvo gerai, – buvo blogiau Pj. Sėminìniai pelai daro vilnas geltonai Šts. Sėminìnės druskos (spirgintų trintų sėmenų) reik padirbti Mžk. Sėminìnę druską ėdė visą Gavėnę DūnŽ.